B1 X turo apžvalga: visi jubiliejų atšventė skirtingai

Štai ir prabėgo tas jubiliejinis – dešimtasis – turas mūsų šauniajame B1 divizione. Tai leiskite ir man pasveikinti visus Jus šia proga ir palinktėti, kad iki ateinančių jubiliejų visas komandas aplenktų traumos ir persekiotų tik pergalės. O šiaip tai šis turas pasižymėjo gana inirtingomis kovomis: būta tik dviejų stambesnių sutriuškinimų (Modulis-Geležinis Vilkas 8:0 ir AMSTAFF-Pietų IV 0:6) ir vienos sąlyginai užtikrintos pergalės (Reaktyvas-Setas 4:1). Visos kitos dvikovos pasižymėjo atkaklia kova ir sakyti, kad laimėjusios komandos buvo ramios dėl pasiekto rezultato jau užilgo iki finalinio teisėjo švilpuko, būtų buvę mažiausiai nekorektiška. Visos komandos stengėsi iš paskutiniųjų, o, kaip žinia, atkakliems ir Fortūna šypsosi dažniau. Jei nepasisekė šį kartą, nenusiminkite, juk „mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti“. O nenugalėtos jubiliejiname ture liko net aštuonios komandos. Iš jų reikėtų išskirti savo gana užsitęsusias pralaimėjimo serijas pagaliau nutraukusias Šaltupio ir Futboliuko ekipas, draugiškai sužaidusias tarpusavyje lygiosiomis. Eilinė Modulio pergalė nieko nenustebino, dėl medalių kovojančių komandų grupė taip pat taškų nebarstė, o diviziono apatinės lentelės pusės gyventojai taip pat šauniai leido aiškindamiesi tarpusavio santykius. Bet apie viską nuo pradžių chronologine tvarka...

AMSTAFF – Pietų IV

Stadionas: Vingis

Įvarčiai: 0 –  6

Kortelės: 0 – 0

Turnyrinė padėtis: 6 – 2

Varžybos tarp AMSTAFF ir Pietų IV prasidėjo nuo žaidimo-galvosūkio „Surask laisvą stadioną rungtynėms“, kadangi likus vos valandai iki mačo pradžios Dilgynės stadiono valdžia paskelbė AMSTAFF‘ams nelabai džiugų faktą, kad tuo metu šioje aikštėje žais „Troleibuso“ komanda. Jiems teko skubiai kreiptis pagalbos pas „laisvų stadionų atradėją“ M. Kasperūną ir prašytis jo pagalbos. Galu gale bendromis pastangomis pavyko surasti laisvą aikštę – Vingio parko stadioną – ir grėsmė, jog rungtynės neįvyks išnyko. Po keliolikos minučių aikštės veja herojiškomis prižiūrėtojo pastangomis (tuo metu stadione treniravosi iečių metikai ir kol prižiūrėtojas su žoliapjove vaikščiojo po aikštę, šie stengėsi nepataikyti į jį ietimis) buvo tinkamai parengta.

„Žaliai-baltiems“ teko verstis be vieno savo lyderių, dėl kortelių „pertekliaus“ šias rungtynes turėjusio praleisti G. Gaurilčiko-„Songoko“. Tačiau į varžybas susirinko beveik visi likę pagrindiniai žaidėjai (išskyrus „pagrindinesnį“ vartininką S. Čirbą, atvykusį tik antram kėliny). Iš karto reikia pažymėti, kad Pietų IV gynyba jau antrą iš eilės mačą sužaidė puikiai – vartai išlaikyti „sausi“. Pirmajame kėlinyje savo gan ryškų žaidybinį pranašumą „žaliai-balti“ sugebėjo įtvirtinti tik vienu A. Kratkevič įvarčiu. AMSTAFF‘ai, savo ruožtu, atsakė į tai savo taikliu smūgiu, bet įvartis buvo pelnytas iš nuošalės ir, žinoma, neužskaitytas būtent dėl šios priežasties.

Antrajame kėlinyje šeimininkų įmuštas įvartis galutinai palaužė varžovus, o Pietų IV, „pagavę savo bangą“, pradėjo žaisti atsipalaidavę. Kaip žinia, kai žaidi atsipalaidavęs, viskas gaunasi daug lengviau. Tad A. Kratkevič-„Kratkė“, pelnęs įvartį pirmajame kelinyje, prie jo prideda dar du. Paprasta matematika: 1+2 = „hat-trick‘as“. Kiek vėliau pasismaginti nutarė ir M. Kasperūnas-„Vaiduoklis“, mažiau nei per 10 minučių įsirašęs į savo sąskaitą dublį ir nustatęs galutinį rungtynių rezultatą – 6:0 „žaliai-baltų“ naudai.

Pietų IV vadovas prisipažįsta, kad tikėjosi, jog pavyks įveikti AMSTAFF‘us, tačiau prisibijojo savo ekipai galinčių iškilti psichologinės būsenos problemų po dviejų pastarųjų nelaimėtų rungtynių. Bet, kaip parodė gyvenimas, „žaliai-balti“ lengvai nepalūžta ir nuo pergalių kelio pernelyg toli ir ilgam nenuklysta.

Modulis – Geležinis Vilkas

Stadionas: Pabradė

Įvarčiai: 8 – 0

Kortelės: 0 – 0

Turnyrinė padėtis: 1 – 8

Ar žinote, koks gyvūnas žmogui yra pavojingiausias Žemėje? Ko gero jus nustebsite, jei aš pasakysiu, kad tai yra uodas. Paprastai uodas nėra pavojingas, o jo įkandimas dažniausiai sukelia tik niežulį. Tačiau kai kurie uodai perneša maliariją sukeliančias bakterijas. O šis faktas jų įgeltam žmogui tikrai nesukelia teigiamų emocijų. Kasmet nuo maliarijos anapilin iškeliauja net du milijonai žmonių. Taigi, uodai gali būti mirtinai pavojingi...

Tai savo kailių (įdomu, ar geležinis vilkas turi kailį? Reikės pasidomėti zoologijos vadovėlyje)antradienio vakarą pajuto Geležinis Vilkas. Pirmasis Modulio puolėjo V. Komar (rusiškai „komar“ - uodas) „įgėlimas“ įvyko jau šeštąją rungtynių minutę. Po taip greitai praleisto įvarčio nepatenkintas Geležinis Vilkas uodegos mostu nuvijo „uodą“, pasikasė įgeltą vietą ir bandė žaisti toliau. Apylygiai tai sekėsi daryti šiek tiek ilgiau nei 20 minučių, o tada „pratrūko“ Modulio puolamasis tandemas S. Kaušinis-J. Cemnolonskij. Kėlinio pabaigoje, tarsi tikri džentelmenai, užleisdami vienas kitam vietą ir paeiliui mušdami įvarčius į svečių vartus jie į savo asmeninės statistikos lenteles įsirašė po dublį. 5:0 po pirmojo kelinio ir tapo aišku, kad tose rungtynėse Geležinio Vilko dainelė yra sudainuota ir to legendomis apipinto jo pergalingo staugimo ant Gedimino kalno, Pabradės stadione susirinkę žiūrovai šiandien neišgirs.

Antrajame kėlinyje, kur buvęs, kur nebuvęs prie Geležinio Vilko vartų atsirado vis tas pats įkyrusis Modulio „uodas“ V. Komar, įmušęs į varžovų vartus dar du įvarčius ir įsirašęs į savo sąskaitą pirmąjį asmeninį „hat-trick‘ą“ šiame sezone. Pamatęs, kad komandos draugui puikiai sekasi siusti kamuolius į priešininko vartų tinklą, nuo jo nutarė neatsilikti ir S. Kaušinis. 75-ą minutę pelnytas jo trečiasis (ir komandos aštuntasis) įvartis taip pat leido šiam puolėjui džiaugtis pasiektų „hat-trick‘u“ (jau trečiuoju šiame sezone. Trigubas „hat-trick‘as“ – sutikite, tai skamba tikrai įspūdingai).

Taigi, Geležinio Vilko kelionės į Pabradę rezultatai tokie: iš „dosnių“ šeimininkų „dovanų“ gauti du „hat-trick‘ai“ ir vienas dublis. O Modulio vyrai nekantriai laukia tryliktame ture pas juos užsukančių Reaktyvo futbolininkų. Ateinančius du turus Pabradės žaidėjams patiems teks pavešėti pas Skaidiškes ir ISG,  

FK Medžiai – Renne

Stadionas: Vingis

Įvarčiai: 1 –  0

Kortelės: 0 – 0

Turnyrinė padėtis: 3 – 7

Stebėti šių centrinių X turo rungtynių į Vingio stadioną susirinko tikrai nemenkas žiūrovų skaičius. Tačiau futbolininkus tą vakarą Vingio stadionas pasitiko neityn svetingai. Už apšilinėjančių Medžių vartų vykusios lengvaatlečių treniruotės vadovas, ko gero, nesutiko su teiginiu, kad sportas Nr. 1 pasaulyje yra futbolas ir pabijojęs, kad apšilinėjančių futbolininkų netiksliai į vartus pasiusti kamuoliai gali traumuoti jo auklėtinius, griežtu tonu paprašė Medžių vartininko netrukdyti busimų olimpinių šuolių į aukštį ir trišuolio čempionų parengimo proceso. Padiskutavę apie Lietuvos sporto vystymo prioritetus ir sporto šakų populiarumą kiekvienas pokalbio dalyvis (lengvaatlečių treneris ir Medžių vartininkas) liko prie savo nuomonės, tačiau šeimininkų komandos apšilimo pobūdis kiek pasikeitė – kamuoliai vartininkui buvo smūgiuojami skersai aikštės.

Kaip jau tampa tradicija, Renne į varžybas susirinko negausiai, turėdami vos porą keitimų. Tuo tarpu iš žaliai (šiaip tai abiejų komandų marškinėlių spalva yra žalia, tačiau Renne, neturėdami tą vakarą skirtukų, išradingai išsisuko iš padėties, išsivertę marškinėlius kita – baltąja - puse) vilkinčių žaidėjų galima buvo sudaryti, ko gero, net dvi futbolo komandas (o kalbant apie salės futbolą, net ir visas tris). Rungtynės prasidėjo gana atsargiai. Medžiai atidavė kamuolį priešininkams, o patys aplink savo baudos aikštelę išrikiavo masyvias gynybines užkardas ir tolimais perdavimas ieškojo puolimo smaigalyje esančių savo greitųjų žaidėjų. Taip ir praėjo pirmasis kėlinys – Renne daugiau kombinavo aikštės viduryje, bet jų atakoms trūko aštrumo, Medžiai atidžiai gynėsi ir vis bandė tolimu perdavimu surasti savo staigųjį puolėją. Įsibėgėjus antrajai rungtynių pusei tapo akivaizdu, kad „elniai“ vis labiau pavargsta. Šeimininkų vadovas, matydamas tai ir dažnai atlikdamas keitimus, stengėsi vis palaikyti aukštą žaidimo tempą. Kaip žinia, fizinis nuovargis sąlygoja klaidas. Šį teiginį 77-ą minutę patvirtino Renne praleistas įvartis: vis tas pats greitas ir aktyvus Medžių puolėjas A. Bokariovas-„Andriuha“ priešininkų baudos aikštelėje pademonstruoja savo driblingo sugebėjimus, apžaidžia kelis gynėjus ir iš gana aštraus kampo pasiunčia kamuolį į vartus. Po praleisto įvarčio, sukaupę paskutines jėgas, Renne kyla lemiamam varžovų vartų šturmui. Tačiau Medžiai puikiai ginasi ir bando išnaudoti didžiulius „elnių“ aikštės pusėje atsivėrusius neginamų „ganyklų“ plotus: tas pats A. Bokariovas techniškai permeta kamuolį per vartininką, tačiau teisėjas užfiksuoja nuošalę. Pačioje rungtynių pabaigoje svečiai turi neblogą progą išlyginti rezultatą, tačiau smūgį iš baudos aikštelės ploto sugeba atremti Medžių vartininkas E. Mažulis-„Gatalskis“. Teisėjo finalinis švilpukas užfiksuoja šeimininkų pergalę 1:0.

Beje, reikia pastebėti, kad rungtynės vyko labai korektiškai: nebuvo parodyta nei vienos geltonos kortelės bei užfiksuota tikrai mažai pražangų. Galbūt todėl, kad šiose varžybose būta trijų teisėjų brigados (tiesa, du iš jų – S. Melnikov ir F. Butkevič vilkėjo savo komandų aprangas).

Reaktyvas – Setas

Stadionas: Dilgynė

Įvarčiai: 4 – 1

Kortelės: ? – ?

Turnyrinė padėtis: 5 – 10

Viskas pagal planą (numatytą apžvalgininko). Reaktyvas namų stadione atrodo gerai, netgi labai gerai. Puikiai žinodami kiekvieną Dilgynės kupstelį, kiekvieną iki smėlio ištryptą kvadratinį centimetrą, vartų konstrukcijos nuokrypį ir visų aikštės linijų plotį, „reaktyviniai“ čia yra nenugalimi. Nesunkiai įveikiama kliūtimi jiems buvo ir Seto komanda. Apžvalgininko turo anonse prognozuota „įtikinama „oranžinių“ pergalė dviejų-trijų įvarčių skirtumu“ įvyko. Tiesa sakant, nelabai suprantu, kaip man apsivertė liežuvis ir pirštai pavadinti/užrašyti Reaktyvą „oranžiniais“ (atsiprašau jų už tai), bet tai ne kiek nesumažina mano, kaip ateities įvykių prognozuotojo, ir jų, kaip futbolininkų, gebėjimų ir nuopelnų. Žaisdami savo namų rungtynes šiame stadione Reaktyvo vyrai vidutiniškai į varžovų vartus įmuša po tris su puse įvarčio. Reta diviziono komanda gali pasigirti tokia įspūdinga statistika. Po pergalės prieš Setą „reaktyviniai“ vis dar išlieka tokiais „tamsiais arkliukais“ kovoje dėl diviziono medalių. Kol visų akys nukreiptos į Modulio, Pietų IV, Medžių ekipas ir jiems į nugaras kvėpuojančią Katastrofą, Reaktyvas ramiai tūno šių komandų šešėlyje ir tykiai lūkuriuoja savo šanso. Juk nuo trečio nugalėtojų pjedestalo laiptelio juos skiria vos keturi taškai. Tad savo šansų ši komanda dar tikrai turės. 

Po šių rungtynių apie Setą galima pasakyti tik tai, kad komanda vis dar duobėje. Trečiose iš eilės rungtynėse patirtas sutriuškinimas. O dar laukia akistatos su stabiliąja Katastrofa, piktaisiais AMSTAFF ir ambicijų neslepiančiais Medžiais. Laukia dar trys sutriuškinimai?

Katastrofa – ZYBAJAZZ

Stadionas: Vingis

Įvarčiai: 5 – 3

Kortelės: 0 – 1

Turnyrinė padėtis: 4 – 11

Šios rungtynės vyko būtent pagal tą scenarijų, kuris ir buvo numatytas anonse – Katastrofa stabiliai mušė įvarčius, ZYBAJAZZ banguotai bandė ją vytis. Pirmasis kėlinys buvo stabilumo etalonu, antrasis – pašėlusios „supynės“. Bet apie viską nuo pradžių...

Pirmasis kėlinys jokios audros nežadėjo. Katastrofa tvirtai laikė iniciatyvą savo rankose, o futbolo žaidimui skirtą įrankį kojose. 20-ą minutę, labiau pratęs pats mušti įvarčius A. Bulnis šį kartą pabuvo asistento vaidmenyje ir po jo perdavimo P. Petravičius pelnė pirmąjį (bet toli gražu nepaskutinįjį) įvartį šiose varžybose. Po įvarčio situacija ir vaizdas aikštėje nepasikeitė – Katastrofa kontroliuoja rungtynių eigą ir ritmą, ZYBAJAZZ‘ai laukia savo šansų.

Antrajame kėlinyje prasidėjo patys įdomumai. Sužaidus vos kelias minutes kažkuris iš Katastrofos saugų linijoje žaidžiančių Justu (apžvalgininkui taip ir nepavyko išsiaiškinti, kuris) atlieka puikų perdavimą A. Linkeliui (kažkodėl pirmą kartą šio žaidėjo pavardę perskaičiau kaip „Linekeris“. Jaunesniems mūsų skaitytojams pasakysiu, kad tai yra legendinis buvęs Anglijos rinktinės puolėjas), kuris po trumpo pasimatymo akis į akį su vartininku pelno antrąjį komandos įvartį. Ko gero, po šio įvarčio šeimininkų gynėjai pagalvojo, kad rungtynėse viskas jau aišku ir nusprendė nepersistengti savo „darbo vietose“. Būtent po jų klaidos ZYBAJAZZ pelno savo pirmąjį (bet toli gražu nepaskutinįjį) atsakomąjį įvartį. Nors saulė po truputį pradeda leistis, aikštėje darosi vis karščiau, netrūksta gražių tostų ir palinkėjimų. Galų gale tai nusibosta Katastrofos saugui P. Petravičiui ir šis nutaria šiek tiek apraminti aistras, puikiu baudos smūgiu iš krašto pasiusdamas kamuolį tiesiai į „devyniukę“. Bet banguotieji „zybai“ jau yra pagavę savąją bangą ir vos po minutės vėl sumažina savo komandos atsilikimą iki minimalaus. Tada atėjo laikas įžengti į Vingio stadiono sceną pagrindiniam Katastrofos atakų solistui – A. Bulniui ir rezultatas tampa 4:2. Tačiau svečiai į tai meta savo kozirį – po trijų minučių 11 metrų baudinį realizuoja legionierius S. Dominguez. Katastrofos persvara vėl ištirpsta, žaisti lieka dar beveik pusę kėlinio, o ZYBAJAZZ nejuokais įsikibo varžovams į gerklę. Visgi paskutinysis žodis šiame futbolo trileryje priklausė šeimininkams, sukūrusiems  gražią ir greitą kombinaciją, kurios metu kamuolys po penkių perdavimų atsiduria prie priešininkų vartų ir ten susitikęs su saugo G. Barkausko koja iš toli krenta tiesiai į apatinį kampą. 5:3 ir per likusį laiką „zybai“ nieko pakeisti jau nebegali. Stabili Katastrofa iškovoja (tikrąja to žodžio prasme) tris taškus ir priartėja prie pirmaujančio diviziono trejetuko.   

ISG – Skaidiškės

Stadionas: Dilgynė

Įvarčiai: 2 – 1

Kortelės: 2 – 4

Turnyrinė padėtis: 12 – 9

Ką gi, matyt, prastas iš manęs virtuvės šefas gautųsi... Bent jau Skaidiškės tikrai galėtų ramia sąžine mesti į mane akmenį. Juk jie viską darė pagal mano jų ekipai pasiūlytą pergalės receptą – pirmieji įvarčio neprasileido, pirmieji įvartį įmušė... Ir aš žadėjau, kad tai bet kokiu atveju virs iškovotais taškais. Kita vertus, aš parašiau pergalės receptą ir ISG komandai... Žodžiu, gavosi kaip klasikiniame aštuntojo dešimtmečio kovos menų filme: „My kung fu is stronger than yours kung fu“. ISG receptas buvo stipresnis už Skaidiškių.

Pirmajame kėlinyje tik treniruočių trukumas neleido ISG komandos žaidėjui L. Veličkai išvesti komandos į priekį. Atrodė, kad štai, tos kelios šimtaprocentinės progos, kurias futbolo dievai suteikia bet kuriai komandai bet kuriose varžybose, liko neišnaudotos ir atpildas už tai bus žiaurus. Tai ir įvyko pačioje antrojo kėlinio pradžioje, kai po nesusipratimo ISG baudos aikštelėje Skaidiškių saugas A. Ragelevič įridena kamuolį į vartus. B1 diviziono virtuvės šefo pranašystės ir pergalingi receptai pildosi svečių naudai? „Ne velnio“, - atsakė į šį klausimą šeimininkai, suaktyvėję po praleisto įvarčio. 60-ą minutę V. Velička perima kamuolį aikštės viduryje ir staigiu tiksliu perdavimu išveda savo komandos draugą vienui vieną prieš vartininką ir B. Jovaiša lygina rezultatą. Pakylėti pelnyto įvarčio ISG nemažina apsukų, nes jaučia, kad priešininkai šiek tiek pavargo. Kamuolys perimamas dešinėje pusėje, L. Velička siunčia tolimą perdavimą į priekį, po nesusipratimo baudos aikštelėje vartininkas praleidžia kamuolį tarp kojų ir galų gale G. Ignatavičius-„Messi“ išveda ISG į priekį 2:1. Po praleisto įvarčio aikštėje įsivyravo kietas, neretai virstantis ir šiurkščiu, futbolas – teisėjas dalina kortelės tiek už pražangas, tiek ir už kalbas. Beje, ISG įvertino R. Cviklinsko darbą šiose varžybose aukščiausiu balu ir liepė būtinai apie tai užsiminti apžvalgoje. Pačioje rungtynių pabaigoje Skaidiškės dar turėjo progą išlyginti rezultatą, bet pasiaukojantis šeimininkų vartų sargo žaidimas (po aukšto šuolio jis neityn sėkmingai nusileidžia ir yra pakeičiamas) rezultatą palieka tokį, koks jis buvo nuo 64-tos minutės. Po šių, ISG komandos atstovo karu pavadintu, antrų iš eilės laimėtų rungtynių ISG kyla per vieną poziciją, aplenkdami Futboliuką, o Skaidiškių laukia labai rimti iššūkiai ateinančiose varžybose prieš vienvaldį diviziono lyderį Modulį

Šaltupys – Futboliukas

Stadionas: Grigiškės

Įvarčiai: 2 – 2

Kortelės: ? – ?

Turnyrinė padėtis: 14 – 13

O ką aš sakiau, ką aš sakiau... Žadėjau jums, kad šiose varžybose bus velniškai karšta? Žadėjau Kovą iš didžiosios „K“ raidės? Žadėjau, kad bus puiki įžanga į Europos čempionato ketvirtfinalius? Žadėjau „pirmyn, narsuoriai!!!”?Visą tai ir netgi dar daugiau jus gavote. Įtempto veiksmo trileryje pavadinimu „Niekas nenorėjo mirti“ būta sąlyginio „happy end‘o“ – komandos išsiskyrė taikiai pasidalinę po sąžiningai iškovotą tašką.

Pirmajame kėlinyje Šaltupiui primestas Futboliuko presingas atnešė svečiams teigiamą rezultatą – komandos kapitonui po išėjimo vienas prieš vieną su vartininku pavyko pelnyti įvartį. Antrame kėlinyje svečiams taip pat užtikrintai priklausė kamuolio kontrolė, tačiau jų gynybos klaidos leido Šaltupiui rezultatą išlyginti. Tačiau šeimininkų ekipos žaidėjai džiaugėsi neilgai, nes po kelių akimirkų į jų vartus buvo paskirtas 11 metrų baudinys, kurį šaltakraujiškai realizavo L. Jankovskij. Visgi tos pačios nelemtos klaidos gynyboje neleido Futboliukui išlaikyti turėtos persvaros ir pergalė iš rankų išsprūdo. Lygiosios 2:2.

Abi ekipos nutraukė savo nemalonias gan užsitęsusias pralaimėtų rungtynių serijas. Iki tol Futboliukas buvo pralaimėjęs penkis, o Šaltupys net septynis kartus iš eilės. „Aš nuoru šventę švęst!”, - prieš šias varžybas, ko gero, galvojo abiejų komandų žaidėjai bei padovanojo sau, savo fanams ir vieni kitiems po tikrą šventę. O ateiti į šventę be dovanos, kaip žinia, yra blogo išsiauklėjimo požymis. Tad vienuolikės viena kitai nutarė padovanoti po brangiausią futbolo pasaulyje žinomą dovaną – po tašką.

Rezultatas 2:2 reiškia, kad Šaltupys nutraukė savo taip ilgai trūkusią įvarčių sausrą (tie Šaltupio fanai, kurie vis dėlto nutarė antrą kartą nuskirsti į kosmosą, sugrįžę iš kelionės turbūt raunasi plaukus, nes praleido progą pamatyti, kai jų numylėtinai pelno net du įvarčius). Rezultatas 2:2 taip pat reiškia, kad Šaltupio vyrai išlaikė tą mielą jų širdžiai tradiciją nepralaimėti Futboliukui (tai buvo jau septintosios šių dviejų komandų tarpusavio rungtynės. Keturis kartus laimėjo Šaltupys, triskart sužaista lygiosiomis).

Futboliukui rezultatas 2:2 reiškia, kad juos vienu tašku aplenkė savo rungtynes prieš Skaidiškes laimėjusi ISG ekipa ir kito turo šių dviejų komandų tarpusavio dvikova bus ne ką mažiau karštesnė nei varžybos su neparankiu Šaltupiu. Karštos dienelės atėjo Futboliuko vyrams...